Kas Yra IAOPA?

Po Antrojo pasaulinio karo didelis dėmesys civilinės aviacijos plėtrai lėmė Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) atsiradimą. Organizacijos tikslas – palengvinti tarptautinius skraidymus civiliniais lėktuvais.

Tam buvo būtina standartizuoti procedūras, reguliuojančias licencijų išdavimą, oro taisykles, aeronautikos meteorologiją, grafikus, registracinius lėktuvų žymenis, oro tinkamumą skraidymui, telekomunikacijas, oro uostus, oro eismo tarnybas, paiešką ir gelbėjimą bei kitus dalykus, susijusius su skraidymų palengvinimu ir saugumu.

Visų pirma, ICAO didelį dėmesį skyrė pastovių oro skrydžių tarnyboms, kurios daugelyje pasaulio šalių įsisteigė iš karto po Antrojo pasaulinio karo. Maždaug po dešimties metų nuo ICAO darbo pradžios, paaiškėjo, jog dauguma ICAO standartų, procedūrų buvo skirta tik didelių oro linijų transportiniams lėktuvams. Žinoma, tai netiko bendrajai aviacijai, tačiau ICAO atlikti darbai buvo įtraukti į daugelio valstybių nuostatas.

Pradėta galvoti, kas galėtų atstovauti bendrąją aviaciją per ICAO rengiamus susirinkimus. Pasikonsultavus su ICAO pareigūnais, buvo priimtas sprendimas įsteigti naują tarptautinę bendrosios aviacijos organizaciją. Ji įkurta remiantis Tarptautinės oro linijos pilotų asociacijų federacijos, kuri ICAO gina oro linijų pilotų interesus, modeliu.

IAOPA sukūrimą inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų lėktuvų savininkų ir pilotų asociacija. Laikinoji asociacija pradėjo veikti 1962 metų vasario 2 dieną. Prie IAOPA – JAV prisijungė kitos keturios grupės, kurios vėliau sudarė būsimosios nuolatinės organizacijos branduolį. Tai:

Lėktuvų savininkų ir pilotų asociacija – Australija Lėktuvų savininkų ir pilotų asociacija – Pietų Afrika Kanados lėktuvų savininkų ir pilotų asociacija Filipinų aviatorių organizacija

Viena iš sąlygų, numatytų IAOPA konstitucijoje ir įstatuose – šaliai gali atstovauti tik viena organizacija.

Steigėjai ir ICAO būstinių pareigūnai susitarė, jog IAOPA atstovaus minimalus šalių skaičius, kol ši organizacija nesikreips į ICAO dėl oficialaus statuso suteikimo.

Tuo tarpu IAOPA dalyvaudavo ICAO susirinkimuose gavusi specialų pakvietimą.

Nuolatinė IAOPA organizacija pradėjo savo veiklą 1964 metų spalio 22 dieną, kai ICAO suteikė šiai organizacijai akredituotą statusą.

1 Palengvinti tarptautinį bendrosios aviacijos lėktuvų judėjimą, siekiant plėtoti draugystę ir supratimą tarp pasaulio
žmonių, padidinti bendrosios aviacijos lėktuvų, kaip asmeninio ir verslo transporto priemonių teikiamą naudą;

2. Koordinuoti darbą su kitomis tarptautinėmis ir nacionalinėmis organizacijomis, siekiant remti geresnį bendrosios aviacijos reikalavimų suvokimą bei palaikyti narystės interesus;
3. Supažindinti organizacijas – nares su tarptautinių standartų tarptautinės bendrosios aviacijos rekomenduojamais ir keliamais praktikos, procedūrų priemonių ir paslaugų reikalavimais, organizuojant forumus organizacijų – narių atstovams;
4. Plėsti bendrosios aviacijos interesus tarptautiniame lygyje ir atstovauti organizacijos narius dėl bendrajai aviacijai rūpimų klausimų atitinkamuose Tarptautinės civilinės organizacijos, PMO, TTS, EEB ir kt. susirinkimuose;
5. Skatinti numatytų sistemų priemonių paslaugų ir procedūrų taikymą bendrosios aviacijos lėktuvams, palaikant skrydžių saugumą, veiksmingumą ir naudingumą.

6 Skatinti nacionalinių bendrosios aviacijos grupių narių atstovus susitikinėti bei kartu dirbti su oficialiais jų valdžios organais. Siekti geresnio su bendrąja aviacija susijusių klausimų supratimo, taisyklių suvokimo ir adekvačių priemonių taikymo;

7. Skatinti, jog iš ICAO organizacijai priklausančių šalių būtų renkama su bendrąja aviacija susijusi informacija, duomenys ir statistika. Siekti, kad ICAO skleistų tą Informaciją, kuri sudarytų reikšmingą techninių programų pagrindą.

Panaikinti barjerus, trukdančius naudoti bendrosios aviacijos lėktuvus tarptautiniams skrydžiams, tokius kaip: ribota oro erdvė, nelogiškas išankstinių diplomatinių dokumentų tvarkymas, muitinės draudimo depozitai už lėktuvą, pernelyg dideli tikrinimo ir muitinės leidimų mokesčiai, ilgi išankstinio pranešimo reikalavimai ir tarptautinių oro uostų apribojimai bendrosios aviacijos eismui;

1. Plėtojant geresnį bendrosios aviacijos supratimą visame pasaulyje, pateikti IAOPA Ir bendrosios aviacijos atžvilgiu tinkamus informacinius straipsnius, biuletenius ir pranešimus spaudai, aviaciniams leidiniams ir kitoms informavimo priemonėms;
2. Kurti bei skleisti informacinius leidinius ir kitą medžiagą organizacijos narėms, įskaitant ir jų narystę dominančią informaciją, kuri padėtų dirbant su jų nacionaliniais valdžios organais ir tarptautinėmis organizacijomis;
3. Skatinti paslaugų, kurios palengvintų dokumentų tvarkymą bei tarptautinių bendrosios aviacijos skrydžių valdymą, teikimą tarptautiniuose oro uostuose;
4. Panaikinti apribojimus ir galimus pavojus oro navigacijai;
5. Plėsti oro uostus, oro trasas, komunikacijas, navigacines įrangas ir paslaugas, sukurtas bei teikiamas bendrajai aviacijai;
6. Teikti informaciją apie oro sąlygas ir oro prognozę, reikalingą bendrajai aviacijai;
7. Sudaryti nacionalinių valdžios organų patvirtintus skrydžių planus, kurie atitiktų išankstinį pranešimą apie atvykimą į oro uostus, ATC padaliniams atsakant už piloto nukreipimą į oro uosto zoną, kur muitų, sveikatos ir imigracijos dokumentai būtų sutvarkomi per kuo trumpesnį laiką;
8. Kurti ir tobulinti aeronautines schemas, aprūpinant tiek vizualine, tiek radijo navigacija, priklausomai nuo to, kuri navigacijos rūšis labiau tinka atskirai zonai;
9. Nuolat žymėti ir apšviesti žmogaus sukurtas kliūtis, galinčias sukelti pavojų skrydžiui, bei pažymėti tuos pavojus aeronautinėse schemose.

Per trisdešimt metų nuo IAOPA pripažinimo tarptautine organizacija, ji atstovavo bendrajai aviacijai didžiausiose tarptautinėse konferencijose ir darbo grupių susirinkimuose. Dėl šios priežasties IAOPA visame pasaulyje pripažįstama kaip bendrosios aviacijos atstovė.

Dabar tarptautinės bendrosios aviacijos reikalavimai paprastai svarstomi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos bei kitų pasaulinių organizacijų, tokių kaip, Europos ekonominės bendrijos, skirtos aeronautinei meteorologijai, ar Pasaulinės meteorologinės organizacijos, susirinkimuose.

Po Antrojo pasaulinio karo išaugus tarptautinių skrydžių skaičiui, jų muitinės, sveikatos ir imigracijos kontrolės dokumentų tvarkymo priemonės ir procedūros daugeliu atvejų buvo skirtos tik pagal nustatytus grafikus skraidantiems lėktuvams. Dažnai šios priemonės ir procedūros netiko tarptautiniams bendrosios aviacijos skrydžiams, be to, dažniausiai jos būdavo tiktai tarptautines oro transporto kompanijas aptarnaujančiuose oro uostuose. Vienas pirmųjų IAOPA uždavinių buvo pagerinti tarptautinių bendrosios aviacijos skrydžių aptarnavimą, pritaikant tarptautiniuose oro uostuose propaguojamas priemones bei procedūras, kuriomis galėtų patogiai naudotis ir bendroji aviacija.

Reali galimybė siekti šio tikslo atsirado tada, kai ICAO organizacija pakvietė IAOPA atstovus dalyvauti šeštajame ICAO susirinkime dėl apribojimų sumažinimo, kuris 1963 metais vyko Meksiko mieste. Tai buvo pirmasis susirinkimas, kuriame IAOPA delegatas pasiekė, jog būtų pripažinta tarptautinių bendrosios aviacijos skrydžių geresnio aptarnavimo būtinybė. Buvo įtrauktas susitarimas, kad.

1. valstybės privalo aprūpinti visus civilinius lėktuvus leidimų išdavimo, aptarnavimo bei pakavimo priemonėmis tarptautiniuose oro uostuose;
2. ICAO valstybės – narės aeronautikos informaciniuose leidiniuose publikuotų savo valstybinių įstaigų tarptautiniuose oro uostuose reguliarias darbo valandas;
3. bendrosios aviacijos lėktuvas iš bet kurios ICAO valstybės – narės būtų laikinai priimtas visuose kituose valstybių – narių oro uostuose, nereikalaujant už tai muito mokesčio;
4. turistinės kortelės, kur jų reikalaujama iš lankytojų, būtų suteikiamos visuose atitinkamų valstybių tarptautiniuose oro uostuose.

Vėlesniuose ICAO susirinkimuose IAOPA rekomendacijos buvo susijusios su kiekvienu bendrosios aviacijos skrydžio aspektu, pradedant oro erdvės taisyklių ir baigiant licencijų išdavimu personalui.

1964 metais 5-ajai Europos civilinės aviacijos konferencijoje IAOPA buvo suteiktas oficialus statusas Šio susirinkimo metu buvo priimtas vienas IAOPA pasiūlymas ir juo remiantis paskelbtos rekomendacijos, pagal kūnas valstybės privalo imtis priemonių palengvinti oficialaus užsienyje išduotų privataus pilotavimo ir licencijų ir tipo kategorijos, įskaitant ir visas susijusias radijo telefonines kategorijas ar licencijas, teisinio patvirtinimo procedūras.

Viena reikšmingiausių IAOPA ir bendrajai aviacijai buvo 15-oji ICAO Asamblėja 1965 metais. Jos metu buvo pasiektas ypač svarbus susitarimas, pagal kurį IACO tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos atstovai privalo apsvarstyti visus civilinės aviacijos atstovų pateiktus reikalavimus. Iki to laiko dažniausiai būdavo atsižvelgiama tik į oro linijų, skraidančių pagal nustatytą grafiką, atstovų reikalavimus. 1968 metais ICAO priėmė bei išleido 6 priedo 11 dalį, skirtą vien tik tarptautinei bendrajai aviacijai.

6 priede ICAO paskelbė tarptautinį bendrosios aviacijos apibrėžimą: “Visos civilinės aviacijos operacijos, išskyrus oro paslaugas, teikiamas pagal tvarkaraštį, bei neįtrauktas į tvarkaraščius oro transporto operacijas, atliekamas už atlyginimą ar nuomai”. Šis apibrėžimas davė impulsą svarbiam bendrosios aviacijos aptarimui, kadangi bendrosios aviacijos lėktuvai ir operacijos žymiai viršijo oro linijų reikalavimus daugelyje pasaulio šalių.

Didėjant bendrosios aviacijos pripažinimui, palankiai sutikti IAOPA pasiūlymai vėlesnėse ICAO konferencijose davė nemažai naudos bendrajai aviacijai. Pabrėžta, jog būtina aprūpinti tarptautinius bendrosios aviacijos oro uostus regioniniais planais, atitinkančiais bendrosios aviacijos poreikius, bei informacija apie orus. Dėl pastarojo klausimo ICAO Europos oro navigacinė planavimo grupė net įsteigė darbo grupę, teikiančią meteorologines paslaugas Tarptautinei bendrajai aviacijai. IAOPA irgi turėjo savo atstovus toje grupėje. IAOPA delegatas daugelyje ICAO skyrių ir regionų susirinkimuose nuolat pabrėžė būtinybę aprūpinti oro pranešimais ir prognozėmis, adekvačiomis bendrajai aviacijai pasauliniame lygyje, dėl to valstybių nacionaliniai valdžios organai vis labiau pripažino šią būtinybę.

Kitas IAOPA rūpestis buvo tai, kad kai kurių valstybių nacionaliniai valdžios organai taikė nuolatinius AST (Aklojo skraidymo taisyklės) reikalavimus tam tikrai jų oro erdvės daliai, neatsižvelgdami į orą. Tai ribojo bendrosios aviacijos lėktuvo skrydžius, jei pilotas neturi aklojo skraidymo kategorijos. Spręsdama šią problemą, IAOPA iškėlė tris tikslus. Pirmiausia, visiškai panaikinti šį reikalavimą. Antra, leisti laikytis MST (Matomo skraidymo taisyklės) kontroliuojamoje oro erdvėje, ir pagaliau – nustatyti kontroliuojamų MST operacijų, kurios būtų taikomos tiktai AST skrydžiams, kategoriją. Apie IAOPA sėkmę galima spręsti iš ICAO 2 priedo, kuriame yra pateikti „kontroliuojamos oro erdvės“ apibrėžimai, ir kuriame yra pripažįstamos kategorijos, kai.

1. tiktai AST yra leidžiamos;
2. tiktai AST ir kontroliuojami MST skrydžiai yra leidžiami;
3. tiek AST, tiek MST skrydžiai yra leidžiami, tačiau MST skrydžiai nėra kontroliuojami.

Siekdama praktiškai įgyvendinti šią kontroliuojamų MST sampratą, IAOPA pateikė darbo dokumentus 1970 metais ICAO diviziniame susirinkime dėl licencijų išdavimo. IAOPA atstovai prašė nustatyti kategoriją kontroliuojamam MST skrydžiui, kuria naudotųsi tos šalys, kai atsiras būtinybė. Tam buvo pritarta, ir, praėjus kuriam laikui, ši nuostata buvo ¡traukta į licencijų išdavimo personalui 1 priedą.

1985 metais kontroliuojamų MST kategorijos poreikis sumažėjo, kadangi buvo bendrai pripažinta ATC kontrolė MST eismui bei patobulėjo bendrosios aviacijos pilotų sugebėjimai daugelyje pasaulio zonų. Dėl šių priežasčių IAOPA pritarė ICAO svarstymams, jog kontroliuojamų MST kategorija turėtų būti panaikinta.

IAOPA dalyvavo ICAO licencijų išdavimo personalui ir personalo apmokymo darbo grupėje, kuri iš naujo peržiūrėjo 1 priedo nuostatas, liečiančias licencijų išdavimą visų lygių pilotams bei jų apmokymą. Šią darbo grupę ICAO įsteigė dėl labai kontraversiškų rekomendacijų, pateiktų anksčiau gyvavusios tyrimų grupės, kuri, jei jai būtų pritarta, būtų iš naujo išdavusi licencijas daugiau nei 1 000 000 bendrosios aviacijos pilotų visame pasaulyje IAOPA stengėsi, kad tos rekomendacijos būtų pakeistos į praktiškesnes ir prieinamesnes nuostatas.

Svarbios ir IAOPA pastangos įtraukti į ICAO darbą, kad būtų naujai peržiūrėti MST skrydžio standartai ir procedūros bei pataisyti, kur tai yra būtina, atitinkami ICAO standartai ir rekomenduojamos praktikos. Panašiai kaip ir licencijų išdavimo personalui ir apmokymo darbo grupės atveju, Paryžiuje vykusiame susirinkime pateikti pirmieji pasiūlymai buvo nepriimti, ir jie būtų griežtai apriboję bendrosios aviacijos operacijas. Pasaulinės grupės susitikimo metu Monrealyje, ICAO matomo skraidymo taisyklių veikimo darbo grupė galutinai užbaigė taisymus, kurie labiau pagelbėtų, nei apribotų bendrosios aviacijos MST operacijas. IAOPA atliko lemiamą vaidmenį šioje darbo grupėje. Nors dauguma anksčiau minėtų klausimų yra susiję su visos IAOPA organizacijos indėliais, tačiau nemažai papildomos naudos bendrajai aviacijai davė IAOPA sudedamosios grupės, kartu dirbdamos su vyriausybinėmis institucijomis nacionaliniame lygyje. Pavyzdžiui, AOPA – Švedijos pastangų dėka buvo panaikinti tam tikri MST operacijų nakties metu apribojimai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nuolatinių AOPA – JAV pastangų dėka buvo pailgintos muitinių darbo valandos bei sumažinti viršvalandžių mokesčiai už inspektavimą, pasibaigus darbo valandoms. Tai naudinga daugelio šalių bendrajai aviacijai, atliekant skrydžius į Jungtines Amerikos Valstijas.

Be to, IAOPA atstovavo tarptautinei bendrajai aviacijai ICAO darbo grupėse, svarstančiose būsimų komunikacijų, navigacijos ir sekimo (CNS) sistemų, planuojamų XXI amžiuje, klausimus. ICAO Tarybos specialusis būsimo oro navigacinės sistemos (FANS) komitetas išleido būsimų paslaugų ir vartotojų reikalavimų projektą, kuris yra palankus tiek verslo, tiek ir asmeninio naudojimo bendrosios aviacijos operacijoms. Be to, IAOPA yra “Aeronáutica Mobil – Satellite Service” grupės (AMSSP) narė, kuri kuria būsimas komunikacijų sistemas, nurodytas FANS projekte.

Aukščiausia IAOPA valdžia – Vykdomoji valdyba, į kurią įeina aukščiausi visų akredituotų organizacijų – narių vadovai. Reguliarūs valdybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip kas 18 mėnesių. Regioniniai susirinkimai vyksta kartą į ketvirtį.

Prezidentas ir regioninis viceprezidentas renkami keturiems metams. Vyriausiąjį viceprezidentą skiria prezidentas iš regioninių viceprezidentų. Jie visi vykdo savo pareigas, negaudami jokio atlyginimo iš IAOPA.

IAOPA turi savo būstinės sekretoriatą netoli Vašingtono, K.A., Europos regioninį koordinatorių Šveicarijoje; Ramiojo vandenyno regioninį koordinatorių Kanberoje, Australijoje; taip pat EEB ryšių tarnybos pareigūną Briuselyje, Belgijoje. Be valdybos susirinkimų rengiama organizacijų atstovų pasaulinė asamblėja. Be to, paprastai Europos regiono grupių – narių susirinkimai sušaukiami kartą į tris mėnesius, siekiant aptarti ir suderinti problemas, susijusias su bendrosios aviacijos operacijomis daugelyje to regiono šalių.

IAOPA atstovai dalyvauja svarbiuose bendrajai aviacijai ICAO susirinkimuose ir daugelyje regioninių susitikimų, kur darbo grupėse sprendžiami su bendrąja aviacija susiję klausimai. Iš IAOPA sudedamųjų grupių siunčiami bendrosios aviacijos ekspertai atstovauti ICAO susirinkimuose bei daugelyje kitų tarptautinių organizacijų konferencijose. Jei įmanoma, IAOPA atstovauja asmenys iš IAOPA grupių – narių kurių zonoje susirinkimas yra organizuojamas. Jiems asistuoja personalas iš IAOPA sekretoriato ir, jei būtina, papildomi ekspertai, galintys atlikti ekspertizę.

Oficiali IAOPA pozicija tuo metu ICAO ir kitų grupių svarstomų klausimų atžvilgiu formuojama Vašingtono, Londono ir Kanberos sekretoriatams paskirstant darbotvarkę ir darbo dokumentus IAOPA grupėms – nariams. Be to yra specializuoti komitetai, į kurių sudėtį įeina įvairių šalių ekspertai, kurie įvertina bei pateikia rekomendacijas pasirinktais klausimais.

Gauti komentarai ir rekomendacijos yra apjungiami į vieną dokumentą, sudarantį oficialią IAOPA poziciją. Nuolatiniai komitetai yra šie: Techninis konsultacinis komitetas, Medicininis komitetas, Meteorologinis konsultacinis komitetas Teisinis komitetas bei Pilotų licencijų išdavimo komitetas.

Kiekviena IAOPA sudedamoji organizacija moka metinį bendrą narystės mokestį siekiant paremti organizacijos sekretoriato veiklą.

IAOPA taip pat siunčia savo atstovus į Tarptautinės oro eismo kontrolierių asociacijų federacijos, Tarptautinės oro transporto asociacijos, Tarptautinės oro linijų pilotų asociacijos federacijos, Europos civilinės aviacijos elektronikos organizacijos, Tarptautinės civilinių oro uostų asociacijos, EUROCONTROL ir Europos civilinės aviacijos konferencijos susirinkimus.